Aš toks vienišas, net draugo neturiu.
Tiek daug verkiau – ar kada nors dar juoksiuosi?
Pikti žmonės, neskriauskit manęs,
Mano protas sudaužytas ir širdis liūdna.
Pikti žmonės... negaliu išeit už savo durų,
Aš nesiskiriu nuo kitų ir aš jau nebegaliu,
Turėjau išeiti, bet kur - nežinau,
Ir pavargau – aš nepasiekiamas – daugiau nebegaliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-03-31 09:12:43
Nepasiekiamų nėra... Ir viskas įmanoma...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-03-31 00:49:07
Hm... Lyg ir eilės, lyg ir savižudžio priešmirtinis laiškas. Nereikia žudytis, nes net budizme teigiama, kad po mirties savižudžiai neatgimsta. Siūlau dar kiek pagyventi ir pašlifuoti eiles - jei noras rašyti yra, tai jau neblogai, jau galima pasiekti daug.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-03-31 00:41:40
aš toks vienišas jaunas jūreivis... savo ašarų jūroje...
skriausim, skriausim - neišeik, nes surasim ir tada dar labiau skriausim ;)