Aš toks vienišas, net draugo neturiu.
Tiek daug verkiau – ar kada nors dar juoksiuosi?
Pikti žmonės, neskriauskit manęs,
Mano protas sudaužytas ir širdis liūdna.
Pikti žmonės... negaliu išeit už savo durų,
Aš nesiskiriu nuo kitų ir aš jau nebegaliu,
Turėjau išeiti, bet kur -  nežinau,
Ir pavargau – aš nepasiekiamas – daugiau nebegaliu.