Santrauka:
Sudūlėjusiu mėnulio pjautuvu Išpjauk akivarų juodas akis
Sudūlėjusiu mėnulio pjautuvu
Išpjauk akivarų juodas akis
Aš delnuose tau gaivų gurkšnį atnešu
Susipažinkime: čia aš ir mano draugas liūdesys
Suklaupkime abu, lyg nekalti vaikeliai
Pačiam skaidraus dangaus viduryje
Išgirskime kaip žemė žolę kelia
Išsaugotą tamsių vyzdžių dugne
Gali kaip vaikui sumeluot - aš patikėsiu
Tau būsiu atvira kaip beprotybės riksmas
Žemai po kojom vės, ir aš nesigailėsiu
Tiktai suprasiu koks atgrasus kasdienis vyksmas
Basas atsargiai eisiu nuo nuodėmės užkimęs
Atrodys man - tylos sekundė per ilga
Tu prižadėk, kad amžinybė - tik akimirksnis
Ir kad pradžia kartu bus - pabaiga.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ančių virkdytoja
Sukurta: 2006-05-24 20:00:12
beprotybės riksmas hmm.
Šiap toks regėjimais perpintas eilius, man nekliūvantis.
dailu.