Sudūlėjusiu mėnulio pjautuvu
Išpjauk akivarų juodas akis
Aš delnuose tau gaivų gurkšnį atnešu
Susipažinkime: čia aš ir mano draugas liūdesys

Suklaupkime abu, lyg nekalti vaikeliai
Pačiam skaidraus dangaus viduryje
Išgirskime kaip žemė žolę kelia
Išsaugotą tamsių vyzdžių dugne

Gali kaip vaikui sumeluot - aš patikėsiu
Tau būsiu atvira kaip beprotybės riksmas
Žemai po kojom vės, ir aš nesigailėsiu
Tiktai suprasiu koks atgrasus kasdienis vyksmas

Basas atsargiai eisiu nuo nuodėmės užkimęs
Atrodys man - tylos sekundė per ilga
Tu prižadėk, kad amžinybė - tik akimirksnis
Ir kad pradžia kartu bus - pabaiga.