Už stalčių, užmirštuos kampuos,
Žvelgiu iš naujo į tave ir laiką.
Manęs nebuvo ten - tikiuos,
Sugrįžti tik trumpam, tik žvilgtelt.
Įsižiūrėsiu į akis tavas,
Kol vyzdžio properšoj
Išvysiu pirmą žvilgsnį.
Jis buvo lemiantis kadais -
Jame aš išėjau tavęs sutikti.
Neužsibūsiu per ilgai - bijau
Ir vėl nuskęsti gelmėse - nereikia.
Tu išėjai palikęs ten mane,
Išaugau aš dabar, kur saulė baigias.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-03-30 16:23:07
Nuskęst prisiminimų gelmėse nereikia, tačiau į jas kažkas mus traukia...
Gražiai derlium dalinatės. :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-03-30 14:51:52
O vis dėlto vienatvė subrandino.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-03-30 10:09:18
Nuojauta: vidurinioji triptiko „Vienatvės derlius“ dalis?
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-03-30 09:12:44
Geras paskutinės eilutės žinojimas. Tvirtas.