Už stalčių, užmirštuos kampuos,
Žvelgiu iš naujo į tave ir laiką.
Manęs nebuvo ten - tikiuos,
Sugrįžti tik trumpam, tik žvilgtelt.
Įsižiūrėsiu į akis tavas,
Kol vyzdžio properšoj
Išvysiu pirmą žvilgsnį.
Jis buvo lemiantis kadais -
Jame aš išėjau tavęs sutikti.
Neužsibūsiu per ilgai - bijau
Ir vėl nuskęsti gelmėse - nereikia.
Tu išėjai palikęs ten mane,
Išaugau aš dabar, kur saulė baigias.