Redaktoriaus Stalčius - tai monstras baisinis,
Įgąsdinęs minią sau tūno tamsoj.
Jo girgždantis juokas nevirsta lopšinėm,
Kurias norėtųs prieš miegą niūniuot.
Ir kas tas žvėris, atsiradęs iš niekur?..
Beformis. Bekvapis. Kantrus ir talpus.
Jį saugančios nimfos darbuojasi dieną ir naktį,
kad Jo Didenybė vis būtų sotus.
Redaktoriaus Stalčius - ne katino blusos;
Jo šokis ne odą kutena - jausmus.
Prarasi budrumą ir net nepajusi,
Kaip tavo orumą jis gaus per pietus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-03-30 12:37:28
;)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-30 11:31:25
perkeliu į šauniojo Onuliuko protingųjų minčių skyrelį.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-30 10:30:50
Man tai visai nieko :D Yra taisytinų vietų, bet kažkaip gan smagiai susiskaitė. Bet pasikartosiu - tokia tematika už ŽŽ ribų nelabai kam kažką sako ;)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-03-30 10:19:56
Satyrai – per švelnus, orumui ginti – per juokingas.
Toks daugiau iš baimių (fobijų) ir odžių joms srities.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-03-30 09:34:40
Tarp kitko - lengvam pasiskaitymui :)_
Kartą, žiemą, paukštelis iškrito iš lizdo. Paukštelis labai sušalo, vos
nemirė, bet atėjo karvė ir paukštelį apšiko…Paukštelis sušilo,
pradėjo čiulbėti… Tada atėjo katinas, ištraukė paukštelį iš šūdo ir
surijo.
Pasakojimo moralas : Ne kiekvienas, kuris tave apšika yra tavo priešas
ir ne kiekvienas, kuris tave iš to šūdo ištraukia yra tavo draugas.
-----------------------
Pirmo posmo ketvirta eilutė iškrenta iš metro ir rimo derinant su antrąja, antrame posme trečioji,
kas dėl minties, tai čia ne poezija, gal satyra - ten ir perkeliu ;)
išgąsdintos minios tirtėjimas perteiktas be ypatingų siaubo elementų, jausminių efektų, kurie sukeltų visuotinę paniką monstrui baisiniam pasirodžius, dabar jis tik kaip katinas :)