Devynios rožės,
Dešimta jų – tu,
Bet rankoj mano puokštė –
Joje devynias rožes teturiu.
Vienos dar trūksta
Pačios gražiausios iš gėlių,
Žiedų puikių gražiausių,
Kurių nematė akys net dievų!
Ak, kaip surast, nuskint tave,
Kuriam krašte pasaulio
Žiedą šį atrast?
Kur dieną saulė dangų visad puošia,
O naktį jai talkina delčia,
Tenai keliauti lemta,
Tenai ieškot turiu tavęs.
Kur žemė nuklota žiemos speigu
Pavirsta krištolu tyru,
Žinau, jog tam krašte,
Tik ten rasiu tave.
Pavasario saulėtą dieną
Ar niūrią rudens darganą naktį,
Žinau, tave ten rasiu –
Nuostabią rožę, žydinčią puikiai.
Gal ir paleipus kartais būni
Nuo žiemos šaltos kerų,
Bet šiluma tavy viduj nuvyst neleidžia,
Sulaukus saulės verčia žiedu nuostabiu pražyst!
Ieškau tavęs, keliu klaidžiu einu,
Keistai ir netikėtai surandu tave!
Artyn prieiti noriu,
Apglėbt šiltai bandau,
Bet spygliai tavieji aštrūs –
Neleidžia priartėt nė žingsnio man!
Ranka pasiekti noriu,
Raudoną žiedą palytėt,
Bet kelio per brūzgynų labirintus
Surasti niekaip negaliu.
2011-01-26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-03-30 10:43:01
mintis aiški, rožės devynios nuskintos, beliko tik tave nuskint :)
klaidūs skynimo labirintai, herojus tai suranda, tai vėl brūzgynai prieš akis...
per daug visko, prituščiažodžiauta per daug, kalba – kiekvieno iš mūsų veidrodis.
moteris - žiedas, juk gražus , trapus sulyginimas, bet eilėraštis iškankintas, nenuostabu, kad šis žiedas parodė spyglius...
Anonimas
Sukurta: 2011-03-30 10:40:27
Daug pasakojimo, t. y. prozos.Nėra intrigos. Lyrinis herojus flegmatiškas. Per DIDELIS... savo apimtimi.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-30 10:40:20
Daug ir be reikalo kartojiesi (pradžioje). Tas skaičiavimas žavesio neprideda. Aprašymai tokie labiau tinkantys prozai ("Kur dieną saulė dangų visad puošia, / O naktį jai talkina delčia", "Kur žemė nuklota žiemos speigu / Pavirsta krištolu tyru" - juk tai paprastas aprašymas. Nieko prieš jį neturiu, bet šiuo atveju čia nedaug poezijos). Viso teksto neperskaičiau, bet iki ten kur skaičiau nieko ypatingo, kas nebūtų jau kada parašyta, neradau - viskas per daug akivaizdu. Rašoma tarsi sėdėtum kambary ir sakytum: matau stalą, o kairėje lovą. Dešiniau stovi šaldytuvas. Galima ir iš tokio aprašymo padaryti poeziją, bet tai reikalauja daugiau išradingumo.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-03-30 10:31:10
Devynioms rožėms ir 9 talentingų eilučių užtektų.
Prisiminkime: septynios vienatvės :-)