Santrauka:
Aš žmogus, kuris stengiasi atleisti.
Skausmas šalia skilusio džiaugsmo,
Melo kojos keruose pykčio,
Visas dorybės ribas pjausto –
Tiesa su ašarom vėl tryško.
Tyliai šnabždesiu atsikvepiu,
Verdamas sunkius širdies vartus.
Tikėjimas pakvips pavasariu,
Neapykanta dumblyne žus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): dalmara
Sukurta: 2011-04-03 13:16:23
Skausmas visuomet šalia džiaugsmo... Tu šaunuolis. Man patiko
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-03-30 10:34:34
Dumblynas ir man užkliuvo, tačiau sveikintina, kad tokių metų sieki gerų rezultatų ir žvelgi giliai. Taip ir toliau:)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-03-29 21:11:49
Toks išjaustas, lyg iš rimto ciklo „Jausmai“...
Truputį suprastina nelabai derantis „dumblyne“.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-03-29 14:32:09
Tebūnie taip, kaip pasakyta.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-03-29 14:04:39
Anksti, anksti pavasarėlis širdužę užgavo.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-03-29 12:18:26
Gilios, nevaikiškos mintys... Sėkmės!
Vartotojas (-a): dalmara
Sukurta: 2011-03-29 11:44:09
Skausminga