Sugirgžda grindų sąnariai
Išdidžiai saugoję aidinčių
Žingsnių paslaptis.
Dulkėmis prislopintas
Lubų juokas nuvilnija
Aptrupėjusiais koridoriais.
Iš sukrypusių rėmų
Tiesiasi žvilgsniai pro
Šimtmečius į dabartį.
Ant aksominių baldų -
Lyg ant mirusių sielų -
Baltos užmaršties marškos.
Praveriu berūdijančias duris
Ir sustingstu -
Kaktomuša su savim.
Gaiva
2011-03-29 06:38:38
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2011-04-01 00:40:07
Kažkaip negirdžiu lubų juoko, o vat praeities ir dabarties kryžkelė labai vaizdinga, o dar tas [beveik visada] šokiruojantis susitikimas su savimi, ir dar kaktomuša... tikrai žavi.:)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-03-30 00:10:31
Ačiū. :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-03-30 00:00:13
įtraukiantis tekstas, įtaigiai perteikta dvasia seno namo, gal rūmų net...
kai kuriuos žodžius sukeisčiau vietomis, kad pirma sektų vaizdas, o po to veiksmas, nes vaikštoma lėtai ir atsargiai, nužvelgiant -berūdijančias duris praveriu - sustingstu...vaizdas!
žvilgsniai tiesiasi ... ant baldų aksominių lyg ant sielų mirusių - žvilgsnio tąsa išryškėtų.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-03-29 21:20:29
Lyg sąšauka su panašaus pobūdžio menine fotogravija – turi stiprų vaizdinį užtaisą.
O ta „kaktomuša su savimi“ – ir vietoje, ir net, sakyčiau, stalneriška. Geras kūrinys.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-03-29 12:25:16
Geriau kaktomuša su savimi, nei su siena... Tai nerimtai. O jei rimtai - man cinktelėjo...
Net galvoju - iš ten ar į ten... Dedu į taupyklę, reikės pagalvoti dar...