Sugirgžda grindų sąnariai
Išdidžiai saugoję aidinčių
Žingsnių paslaptis.
Dulkėmis prislopintas
Lubų juokas nuvilnija
Aptrupėjusiais koridoriais.
Iš sukrypusių rėmų
Tiesiasi žvilgsniai pro
Šimtmečius į dabartį.
Ant aksominių baldų -
Lyg ant mirusių sielų -
Baltos užmaršties marškos.
Praveriu berūdijančias duris
Ir sustingstu -
Kaktomuša su savim.