Iš tavo rankų upė išsenka,
Iš jų ir duona - trupa.
Sula nubėga - prakaitas šaltas,
Negyvas melas klūpo.
Gerai, kad arklas žemę suraiko,
Iš naujo grūdas dygsta.
Pasaulis skleidžias, kur tu bebūtum,
Bedugnėn žvaigždė beldžias.
Gerai, kad lyja - skausmą nuplauna.
Kad vėjas šėlsta - plynę suranda.
Ją išpurenus, gluosnį sodinsiu,
Jo šakos glostys, tavim raminsis.
Gerai, kad sėklos, žiemot išmoko,
Kai tu nebūni - jos būti moko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-03-29 23:21:15
grūdas dygsta vieną kartą, ne iš naujo, naujai dygsta to grūdo grūdas užkoduotas pavasarį sudygt...
pavadinimas tikrai taikliai pasirinktas, tik sunkokai skaitosi dėl rimavimo kaitos, atskirčiau nuo Gerai, kad ...
tavim raminsis - raminsiuos?
kai tu nebūni - man ir užkliuvo, nes iš eilių jaučiama, kad nebėra ir nebebus, o vienatvės derlius po žiemojimo atgyja, ir pasaulis, žmogus iš sąstingio keliasi pažinęs save kitokį, nes užkoduotas gyvenimui...
gerai, kad sėklos žiemot išmoko ir mus išmoko žiemot - labai gerai :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-03-29 21:40:10
„Gerai, kad sėklos žiemot išmoko“ – stipri prasmė...
Paskutinė eilutė painesnė (dėl būti-nebūti formato).
Bet čia – tik perskaičiusiojo nuomonė.
Vartotojas (-a): dalmara
Sukurta: 2011-03-29 11:46:23
Man patiko
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-03-29 08:20:46
Puikios mintys :)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-03-29 06:40:29
Gerai,kad skleidžias pasaulis...
Labai patiko mintys.