Šiąnakt dangus prapuolė.
Pamečiau raktus į tavo širdį.
Žvaigždės kelio niekur nerodo,
Išnaktos, tarsi išnaros – tyli.
Dangaus vartai skelbia vienatvę,
O pavasaris žemėj žydi.
Net gyvatės oda mainos,
Kai rytas sėjom išbyra.
Kitą naktį gaudysiu laiką –
Tinklą ilgesio dienos pynė.
Mesiu laimės kauliuką iš naujo –
Te žiedais neaprėpiamais žydi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-03-29 18:42:16
Pradžia labai graži, ir šiaip pats eilėraštis patiko :)
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-03-28 21:32:56
mesiu laimės kauliuką
į naktį prapuolusį dangų...
melsiu:-raktą į tavo širdį,-
maldausiu:- tegu suranda...
Ras tą raktą- juk pavasaris:))
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-03-28 20:46:26
Mesiu laimės kauliuką iš naujo –
Koks laimingas skaičius??? :)))
Anonimas
Sukurta: 2011-03-28 18:19:49
liuks
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-03-28 18:04:40
Sėkmingų metimų, tegul žydi :-)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-28 14:28:10
Te žydi.:)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-03-28 12:08:51
Prie dangaus prigludus... O pavasaris žemėj žydi... Ir tikėjimas - linkėjimas žydi!
Mesiu laimės kauliuką iš naujo – > su nuotaika suskambo.
Šiąnakt dangus prapuolė. > labai graži man ši eilutė.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2011-03-28 08:02:42
Taigi.
O dėl prapuolusio dangaus ir pamestų raktų gal nesijaudinki.
Suprantu, kad dangus ieško raktų, o dar taip nebuvo, kad jis ko nesurastų. Taigi, lauk- sugrįš ir raktai, ir dangus. Kartu.