Santrauka:
Iliuzijų užliūliuotas:)
Tu manęs neprašei nieko kito –
Tik ugningos ryte tylumos.
Nematei – prieš akis gėlės vyto,
Paskandintos slogios nežinios.
Ir atrodė lyg kadras iš kino,
Kurio eigą seniausiai žinai –
Ją palieka gražuolis vaikinas,
Atsiranda pradingę vaikai.
Ir dramatiškuos permainų vingiuos
Ji sustoja prieš srovę krioklių,
Kad nuodais nosinaitę suvilgius
Kuo grakščiau išsitiestų prie jų.
Tu manęs neprašyki supykęs
Muilo operos solo vaidmens –
Per triukšmingas ir buitiškas rytas.
Ir šampano nėra – tik vandens.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): dalmara
Sukurta: 2011-04-05 16:16:12
Nuostabiai, šauniai...
Anonimas
Sukurta: 2011-03-28 18:25:40
labai gerai sudėtas !
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-03-28 13:26:12
Ir gyvenimiškai, ir įžvalgiai, ir subtilios ironijos tarp eilučių galima pajusti. Kiek skaitau, visada, taip ir čia – sodru, o be ištaigingų metaforų; mintis išbaigta. Ir vanduo pabaigai taip tinka... visiems atvejams.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-03-28 07:42:13
...labai gerai pateiktas :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2011-03-27 22:41:00
gyvenimiškas
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-03-27 20:25:27
kaip visada - verta dėmesio :)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-03-27 19:23:47
'Ir šampano nėra - tik vandens' - vadinas, muilo operos nebus :-)