Tu manęs neprašei nieko kito –
Tik ugningos ryte tylumos.
Nematei – prieš akis gėlės vyto,
Paskandintos slogios nežinios.
Ir atrodė lyg kadras iš kino,
Kurio eigą seniausiai žinai –
Ją palieka gražuolis vaikinas,
Atsiranda pradingę vaikai.
Ir dramatiškuos permainų vingiuos
Ji sustoja prieš srovę krioklių,
Kad nuodais nosinaitę suvilgius
Kuo grakščiau išsitiestų prie jų.
Tu manęs neprašyki supykęs
Muilo operos solo vaidmens –
Per triukšmingas ir buitiškas rytas.
Ir šampano nėra – tik vandens.