Pavasario naktį dar niūrią ir šaltą,
Kai sniego kupstai neištirpę laukuos,
Aš vaikštau laukymėj, ir tyliai stebiuosi,
Kodėl danguje nesimato žvaigždžių.
Iš liūdesio blaškosi siela ir bando
Atmerkt danguje begalybę akių,
Bet veltui tos pastangos nieko nevertos,
Nenori platybė matyti kančių.
Nejaugi žmogus toks bevertis ir tuščias?
Tyla naktyje tik patvietina - taip.
Ir veltui ramybės ieškoti bandyti.
Negydo vienatvės nei laikas, deja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-03-28 19:04:24
... liūdni garsai
Anonimas
Sukurta: 2011-03-28 18:24:00
malonūs pamąstymai
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2011-03-27 22:46:33
silpnokas
vaikiškas
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-03-27 21:52:58
Pradžia man labai gražiai nuskambėjo :) ir šiaip pats kūrinys, jo nuotaika man patiko
Anonimas
Sukurta: 2011-03-27 17:50:10
Pavasario naktį dar niūrią ir šaltą,
Kai sniego kupstai neištirpę laukuos,
Aš vaikštau laukymėj, ir tyliai stebiuosi,
Kodėl danguje nesimato žvaigždžių.
Šis posmas man prie širdies:)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-27 15:13:18
NiŪrią; neištirpę.
Tyla naktyje tik patvietina - ką reiškia paskutinis žodis? Klaidos nėra?
Bet veltui tos pastangos nieko nevertos kam kartotis vienoje eilutėje?
Silpnai. Dar ne poezija, ne savarankiškas stiprus tekstas. Kol kas perkeliu į dienoraštinį įrašą.