Gyvenimo trapume, leisk nupūsti
Šias laiko apnašas nuo tavo delno,
Grįžtu namo per klaikią spūstį
Aš be turėklų ir be pelno...
Ir paukščiai grįžta, – štai tenai!!!
Ar parnešat mums brandą?!
Įkaitę saulėje snapai
Vėl žemės plutą kanda.
O gerklėje lyg skruzdėlyno skonis,
Lyg prasmės gomurį kutena,
Štai pilnas ašarų ąsotis –
Aš pabučiuoju priešą seną...
Ir priešo ašarų druska
Savimeilės ištirpdo cukrų,
Jaučiuos ramus kaip niekada, –
Be turtų, be produktų.
Sūnų žvilgsniu užbėgu šimtmečiais į priekį –
Tie batų raiščiai šįryt užrišti,
Tokie kasdieniški, tokie dėvėti!
Už aukso skrynią brangesni.
Gyvenimo trapume, leiski įsikibti
Į delno linijas, tarsi į lyną,
Žinau, tikrai reikės palikti
Ir samanas, ir jaunuolyną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-11-14 17:32:32
Labai patiko.
Įsikibusi į delno linijas:)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-27 17:47:16
Puikuma. Visutėlis - nuo... iki.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-26 23:02:11
Puikiai perteikta nuotaika, sugrįžimas ir asmenybės trapumas
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-03-26 13:49:33
Štai pilnas ašarų ąsotis –
Aš pabučiuoju priešą seną...
taip.... tai tikras susitaikymas su savimi ir kitais... krizės etapas įveiktas sėkmingai,... tik nepamiršt tos būsenos reikėtų, viskas niekai palyginus su ramybe širdy, nes tų krizių dar ir dar bus,
svarbu nekrizinis pozityvus mąstymas - kaip šis. :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-03-26 10:29:19
Gerai nuotaiką atskleidžia ir kintanti ritmika. Neliko įsimenančių eilučių.
Tik – toji nuotaika (kaip „Vairo“ daina, kur „tarsi lynu įtemptu einu...“)...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-03-26 09:16:45
tikra tiesa-kas bebūtų,reiks palkti...
Anonimas
Sukurta: 2011-03-26 09:08:15
Ir priešo ašarų druska
Savimeilės ištirpdo cukrų,
Jaučiuos ramus kaip niekada, –
Be turtų, be produktų.
Būna ir taip.:)