Santrauka:
(jie išeina kelis kartus – kai palieka tave ir kai visus)
visko tiek daug
iki nieko - - -
neišausto šilko siūleliuose
klaustukai narplioja
išėjusiųjų pėdsakus
užkloję rudens kvapu
pirmieji palieka
nakties išglostyti
į eilę nerašo –
tiesiog pašaukia vardu
sekantis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-03-29 15:06:39
taip....
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-03-29 08:06:54
Taupiai, o platu egzistencijai apmąstyti; visko tiek daug / iki nieko --- iki kritinės ribos... vis dėlto, tie klaustukai ir sugrąžina būties prasmę... neišausto šilko siūleliuose... labai subtiliai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-03-25 04:29:00
Tai dar gerai, kad į eilę nerašo ;)
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2011-03-24 22:15:24
taip sava ir artima sielai... dėkui :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2011-03-24 18:45:31
Taigi.
Bet man mieliau - BŪK!
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-03-24 17:01:14
„sekantis“
Gerai įsiminė to šoko akimirkos prie ką tik supilto kauburėlio
(dar nespėjusio paskęsti laidotuvių gėlėse), kai kunigas ėmė
melstis už sekantį išeisiantį Anapilin (iš čia susirinkusiųjų!)...