Guliu aš pievoj nuostabiai baltoj,
Beribėj jūroj gėlių žiedų margoj.
Kvapus visus aplink godžiai geriu,
Žolių, gėlių aromatas šis puikus:
Įkvėpus per kūną visą tuoj,
Kraujas prisodrintras kvapų gaivių,
Litrais ims kraujagyslėm ir venomis tekėt.
Kaip gera gulint – dvasios palaima, sielos atgaiva,
Aplinkui nieko daugiau nėra,
Prieš akis tik begalinė žydruma.
Žolė minkšta ir draugiškai šilta,
Į ausį šnabžda, kužda man kažką.
O veidą glosto vėjas šiltas ir gaivus,
Pagaugus šiaušia, gena debesy aky,
Kurį jis drasko, plėšo į visas puses -
Žvėrelį vargšą tą danguj,
Kurio tik kontūrai neryškūs blėsta jau aky...
2011-01-07(2)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-25 07:40:58
Vaizdų kaleidoskopas. Poetikos maža. Neįtikino lyrinio herojaus būsenos. Vangiai teka kraujas, sunkiai sekasi ir vėjui. Gal pagalvokite apie miniatiūrą?
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-03-24 12:44:51
neįtraukė šio ***[VV13] turinys, žodžiai litrais ir kilogramais pabyrėjo – žemės traukos dėsnis, trūksta poetinio minties lengvumo. nepagavau rimo, o gal čia ir nebandyta rimuot?
stilium - atsigulu į pievą ir rašau ką matau, jausmo išgyvento, žodžio skrydžio trūksta, juk talpinat kūrinį jausmuose.
labiausiai patiko tik autoriaus slapyvardis po šiuo kūriniu - Vejantis vėją, du žodžiai, bet talpūs.
Deja, šiandien vėjas liko nesugautas...
Vartotojas (-a): Akademix
Sukurta: 2011-03-24 12:36:42
Nėra tokio laisvo flow...tačiau mintis aiški, kiekvienas galim prisiminti šitokį vaizdelį iš vaikystės...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-03-24 12:15:10
nesudomino...