Guliu aš pievoj nuostabiai baltoj,
Beribėj jūroj gėlių žiedų margoj.
Kvapus visus aplink godžiai geriu,
Žolių, gėlių aromatas šis puikus:
Įkvėpus per kūną visą tuoj,
Kraujas prisodrintras kvapų gaivių,
Litrais ims kraujagyslėm ir venomis tekėt.
Kaip gera gulint – dvasios palaima, sielos atgaiva,
Aplinkui nieko daugiau nėra,
Prieš akis tik begalinė žydruma.
Žolė minkšta ir draugiškai šilta,
Į ausį šnabžda, kužda man kažką.
O veidą glosto vėjas šiltas ir gaivus,
Pagaugus šiaušia, gena debesy aky,
Kurį jis drasko, plėšo į visas puses -
Žvėrelį vargšą tą danguj,
Kurio tik kontūrai neryškūs blėsta jau aky...

2011-01-07(2)