kai stiklo dulkėm vilga lietus
širdies gyslom akmenys teka
kad nuriedėtų skausmas sunkus
nebūtin iš kur spėjo atkakti
suvilgytos tiesos pasaulio rūgštim
žvilgsnis rymotas moters akyse
motinos rymo rymo viltim
savo naktų spinduliuos išspindėtos
taip vilga lietus žingsnių netekęs
mintin nuskandinęs kelius nutekėt
šlapias rytmetis žeria ištroškusią rasą
pabusti aušroj kai vyšnia sužydės
taip išrymoti motinų žvilgsniai
rieda nurieda tolyn
anon pusėn kur niekas nemato
anon pusėn tolimiausios žvaigždės
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-03-24 11:39:20
taip išrymoti motinų žvilgsniai
rieda nurieda tolyn
...jaudinantis...labai gražus kūrinys...
Anonimas
Sukurta: 2011-03-24 11:19:43
...motinos rymo rymo viltim
savo naktų spinduliuos išspindėtos...
Anonimas
Sukurta: 2011-03-24 09:18:45
Nu va, o dilgė sako apie tokį rimą: banalus!
Man patiko, tarmiškai, gražiai ir galima suprasti, ką nori autorius pasakyti. Sėkmės.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-24 08:22:29
Pritariu Maybe.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-24 08:02:09
Gilu. Gražios metaforos. Kliūva pasikartojimai : rymo, išrymoti... ir t. t.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-03-24 00:17:49
skaityti - viena, o išgirsti gyvai Cieksą skaitant - tai du viename, gal net trys - vaizdas, garsas ir jausmas ;)
trūksta tik dviejų pirmų komponentų prie šio eiliaus.