Gerumo paukštė žemėn nusileido,
Atnešus viltį ir džiaugsmus.
Kaip greit prabėgo metai šie,
Prisiminimai blausūs teliko užslėpti keli.
Kam džiaugsmo kraitė nuostabiai didi,
Kam skausmo veriama žaizda širdy.
Istorijų nerašo niekas,
Gyvenimo tiesų nedėsto tau,
Tad kam gi krimstis dėl kažko,
Ko net nebuvo ar nėra visai?
Gyvenimu tikėk,
Keliu savuoju eik –
Kartais greitkeliu tiesiu,
O kartais vieškeliu klampiu,
Siauru gūdžiu miško taku.
Laimės paukštę savąją pagauk,
Bet prievarta jos nedresuok,
Sparnais savaisiais leiski nuostabiai jai suplasnot,
Ir skriesit judu su kitais,
Magiškais dangaus keliais!
2010-12-31(1)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-04-03 19:01:32
Stringas kūrinio ritmas - pabandykit paskaityti garsiai, kai kuriomis vietomis bus sunku. Nebūtinai turi būti surimuota, kad kūrinys skambėtų ir būtų ritmiškas, jei ką.
Daug abstraktybių: nors kūriniai, ypač poezija, dažnai metaforiški, tačiau pseudofilosofavimas bendrybėmis ir metaforos nėra tas pats.
Pompastika irgi nėra gerai.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-20 18:34:52
SavąjĄ.
Perkeliu į Jausmus. Trafaretiniai įvaizdžiai, mintelė nelabai nauja ir blankoka.