Gerumo paukštė žemėn nusileido,
Atnešus viltį ir džiaugsmus.
Kaip greit prabėgo metai šie,
Prisiminimai blausūs teliko užslėpti keli.
Kam džiaugsmo kraitė nuostabiai didi,
Kam skausmo veriama žaizda širdy.
Istorijų nerašo niekas,
Gyvenimo tiesų nedėsto tau,
Tad kam gi krimstis dėl kažko,
Ko net nebuvo ar nėra visai?
Gyvenimu tikėk,
Keliu savuoju eik –
Kartais greitkeliu tiesiu,
O kartais vieškeliu klampiu,
Siauru gūdžiu miško taku.
Laimės paukštę savąją pagauk,
Bet prievarta jos nedresuok,
Sparnais savaisiais leiski nuostabiai jai suplasnot,
Ir skriesit judu su kitais,
Magiškais dangaus keliais!

2010-12-31(1)