Nežvelk į kovo kiemą godžiai,
Jis apgaulingas, nors gražus.
Žiema pusnis saulėkaitoj padžiovus,
Nebando slėpti savo nagučius.
Nubėgusius lašus varvekliais surakina,
Už kampo papučia šaltu gūsiu,
Pro atlapa striuke įlįs, tada kankina
Kvaila sloga, klastinguoju gripu.
Dairaus į saulę, tik dar ji šykštoka,
Tiesa, šviesi, bet šilumos nedaug,
Tarytum sako – skubu aukščiau užkopti,
Tad būk kantrus, truputį dar palauk.
Gerai, palauksiu, ko gi čia skubėti,
Balandyje tikrai jau bus pirmų žiedų,
Dabar galiu stebėtis ir gėrėtis
Lange nušvitusiu puošniu amariliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-24 09:57:44
Kuo ilgiau tegu veša Jums amarilis :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-03-21 21:39:08
Pirmąjį posmelį galima skaityti ir taip:
Nežvelk į kovo kiemą godžiai,
Jis apgaulingas, nors gražus.
Žiema, pusnis saulėkaitoj padžiovus,
Grėsmingai rodo savo nagučius.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-21 08:21:18
suerzino nagučių linksnis ir sugadino viską, nors nelabai buvo ką gadint
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-20 23:42:15
Puikiai perduota Kovo nuotaika, geri vaizdai. Dar ir amarilis nušvitęs... Gražu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-03-20 23:07:33
Dabar galiu stebėtis ir gėrėtis
Lange nušvitusiu puošniu amariliu.
Žavus Jūsų raudonžiedis amarilis, o aš suvėlavau gaivinti saviškį, tai dar nežada žydėti... :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-03-20 15:00:41
O man patinka kovas - daug šviesos jame, ir labai šviežia kaitra saulės iš po žiemos - tas jausmas - kai jauti saulės spindulį oda saulėkaitoje - tikrai kaitri - užuovėjoje, o oras - kvėpuojant - skaidrus ir grynas - be dulkių dar... Jūs mėgstate žiedus - žydėjimus, gegužį tikriausiai, balandžio pabaigą, na vidurį, o man visas pavasaris - nuo iki labai žavus, ir tas kovas, nieko nelaukiant - prabėga pavasaris greičiau nė bet kuris kitas metų laikas iš visų keturių, nespėji nieko laukti, kiekvienas jo krūptelėjimas - labai savotiškas, gal dėl to; Bet žmogus individas juk - tai jei jums žydėjimai labiausiai prie širdies, reiks laukt, bent balandžio vidurio (beje, kada sodai žydi - šalnos sugrįžta - oras atšąla. žiedų atranka, kad obuoliukų užsimezgusių retint nereiktų...)
gėriuosi jūsų metafora šia, kuri atskleidžia kovo gaivą ir šviesos metą - kada daug šviesos, medžių vainikai langinių žalių neužsidarė, ir šviesa trykšta kartu su gaiviu oru, šia metafora gėriuosi, ji atkuria kovo šviesą :
Žiema pusnis saulėkaitoj padžiovus, --- labai vykusi.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-03-20 14:16:07
...pas mane irgi ant lango vazonėlyje puikius žiedus sukrovė amarilis...gražu...