Nežvelk į kovo kiemą godžiai,
Jis apgaulingas, nors gražus.
Žiema pusnis saulėkaitoj padžiovus,
Nebando slėpti savo nagučius.

Nubėgusius lašus varvekliais surakina,
Už kampo papučia šaltu gūsiu,
Pro atlapa striuke įlįs, tada kankina
Kvaila sloga, klastinguoju gripu.

Dairaus į saulę, tik dar ji šykštoka,
Tiesa, šviesi, bet šilumos nedaug,
Tarytum sako – skubu aukščiau užkopti,
Tad būk kantrus, truputį dar palauk.

Gerai, palauksiu, ko gi čia skubėti,
Balandyje tikrai jau bus pirmų žiedų,
Dabar galiu stebėtis ir gėrėtis
Lange nušvitusiu puošniu amariliu.