Nekaip atrodo Ikso laiškas -
Girdi, sonetai kliedesį nešioja,
Dažnai net „labas“ nepasakę,
Į balių kviečia, lyg žinočiau
Kokia proga ir kur ieškoti,
Kai adresas – ŠILINIAI MES...

Ir žodis žodin rašo ponas:
„Įsivaizduoju žmones šiluose,
Jų šiokią tokią, gal nelengvą būtį,
O jie, sonetai, gėdina, kad sarmata
Kažkur miškuos ten Šklėrių nežinoti...

Ir vis dėlto nedykas trubadūrų vajus,
Net pamanau, kad tai dar neįgrisus reklama –
Šiliniai, muzika ir PASKUTINIS BALIUS“...