Paklausykit. Ar jūs girdit?
Gervės klykdamos sugrįžta.
Vėl pradžiugindamos širdį
Ir užduodamos mums mįslę:
Trapią būtį – laiko blyksnį
Ir saulėgrąžą taip lauktą.
Nesakyk, tu joms pavydi
Dangų tolimą ir aukštą,
Tą plazdėjimą per miegą
Jų sparnų ir šito jausmo
Ištirpinto balto sniego...
Jau pavasaris išaušo.
Ten, toli vanduo ir saulė
Tolimais ūkais užklota.
Tarsi baltą pūką braukia,
Tarsi dainos uždainuotos
Skamba. Skamba tarsi aidas,
Tarsi mūsų sutartinė.
Tai juk atgimimas šventas –
Saulė ir dangaus mėlynė.
Paklausykit. Ar jūs girdit
Debesim sparnai kaip čeža?
Ir suplaukia taip į širdį,
Ir į širdį viltį neša.
spika
2011-03-19 00:24:26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-03-19 23:21:31
labai nuostabiai, labai sklandžiai
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-03-19 19:51:29
pagal laiką ir laiku...:)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-03-19 19:50:23
tikrai į širdį viltį neša. gražu
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-03-19 13:12:01
Didingas, bet be galo mielas ir paprastas tas pavasario mostas, kurio neišgirsti negalima.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-03-19 10:51:00
Tai juk atgimimas šventas –
Saulė ir dangaus mėlynė.
Labai jaukios eilės, gera skaityti... :)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-19 10:30:03
Tikrai, pritariu rebel777, šių dienų aktualijų fone, tarsi nukėlė mintimis, į Pradžią...gražu, autore, šįsyk ir man.
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2011-03-19 00:57:16
Koks pozityvus ir sklandus eilius:)