Iš už debesies lenda mėnuo - pasalūnas,
Žvilgteli puse akies
Ir kvatojas iš beprasmio, naikinančio liūno,
Taip brangaus kaip dalelė širdies.

Jokio tako, menkiausios švieselės,
Tik mėnulio kris spindulys
Ir nuties sidabru kelią... Kelią?
Šaipos jis, nes juo eit negali.

Jeigu taptum lengva kaip pluksnelė,
Tiestų žvaigždės rankas ir takus.
Bet pririšus čia širdį... Negali,
Vien tik žvelgia mėnuo pašaipus...