Tyliai skleidžiasi diena padovanodama grožį.
Regiu jį širdimi tyra, priglaudžiu pas save.
Tu manyje, aš Tavyje, kaip Alfa ir Omega,
kaip pradžia be pabaigos, o rytas be vakaro...
Kaip Ostija Šventam namelyje Tavo.
Diena ir širdyje malda, tokia gyva
be pykčio, melo be iliuzijos.
Putodamas žemės grindinys pranašauja pavasarį...
Širdyje ledonešiu išplaukia neapykanta...
Tu žinai - nes Tu manyje, o aš Tavyje...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-25 11:48:29
Tu - manyje, aš - Tavyje...
Duetu mudu jau mene.
Kai trečias atsiras - ir kas!? -
Juk trio tur šešias rankas. ;O)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-03-22 20:29:41
gražus persipynimas/įsikūnijimas :)
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2011-03-13 13:18:00
čia tik sekmadienio malda...
Anonimas
Sukurta: 2011-03-13 12:55:15
Tai neapykanta ar meilė? Perkeliu į Jausmus. Eksperimento nematau.
Putodamas žemės grindinys pranašauja pavasarį - kiek stipresnė eilutė.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2011-03-13 12:22:13
Norėta pabrėžti pavasario gaivalingumą, bet žodžiai savaime poetiški ir gaivalas toks prikepęs gavos...