Santrauka:
Na, čia toks bandomasis soneto pusbrolis:)
Ar meni karštį svaigų rugpjūtį
Kai meilės obuoliai baigė supūti,
O rankose tvirtai laikei vadžias,
Žirgų nešančių į priešingas puses?
Mikliai suslapstęs tūzus birželį,
Prisiekęs Dievu, nenusukt į šalį,
Ir paniekos šaižiu žodžiu
Trypei vardus tu veidmainių.
Dabar rotušėj susidegina, palengva,
Iš gėdos - kiekviena tavo plunksna ir knyga.
Nes kartą žodis išėjęs iš tavęs,
Tūkstantį kartų Gange plausis dėmes.
Nenoriu girdėt tavęs bučiuojant kryžių -
Savo krauju tau nuodėmių nuplaut negrįšiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-03-20 12:14:42
piktas kūrinys.
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2011-03-14 00:42:12
Na, jums iš šalies geriau matyt:) poezijai pasirodė kiek per agresyvus, tai įkėliau į jausmus.