Kartais būnam toliau, negu kūnai
Mūsų sieloms nuogybę palieka,
Susiskleidžia į dangų viršūnės,
O po įšalu kalasi sniegas.
O po įšalu akys sulimpa,
Kūno plokštumos pasidalija,
Neskaičiuojam, tik klausiam – kelintas
Šitas skausmas ir kiek neužgijo.
Kiek nebuvo, kiek sudegė lūpom
Prasivėrus o gal dar negimus.
Kūnai vaikšto, tik sielos dvi klūpo
Prie numirusio savo likimo.
Prie įšalusių gruodį vaikysčių
Baltą rūbą užsivelka laikas,
Užsimerkia malda vakarykštė,
Šitoks tolimas kelias pareiti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): galėtep
Sukurta: 2011-03-17 15:06:55
Kažką pajutau...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-12 23:21:38
Perskaičiau ir pasiliko manyje...Priglausiu
Anonimas
Sukurta: 2011-03-12 13:23:50
Geras. Plačios erdvės, nenuobodūs vaizdai ir lengvai bei maloniai skaitosi. Radau kas man patinka. Yra kelios neaiškios vietos, bet jos leidžia interpretuoti įvairiais kampais, o neaiškumas kyla tik ir nežinojimo (to ką žino autorė). Pasiimu į mėgstamus.
Vartotojas (-a): netektis
Sukurta: 2011-03-12 11:54:48
Kokia išjausta sielos kalba... Man gražu - į mėgstamiausius!
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-03-12 11:10:35
O čia apie ką eilėraštis? apie Sibire gimusius vaikus, arba ištremtus, kartu su tėvais, kur ir praėjo jų vaikystė, ir jie jau suaugę?.. (nors, kai pasakoja žmonės, kurie tremties metu buvo vaiko amžiuje, jie į tai žiūri ganėtinai lengviau, ir paprasčiau - taip, kaip vaikai, gal kiek dieviškiau ir džiaugsmingiau, tai yra be perdėto dramatiškumo - gyvenimiškiau, na, šimtą kartų šviesiau.) gal nesupratau apie ką jūs kalbate.
(mintis greitis lenkia šviesos greitį, jei kalbama ne apie kelią kūnui, šiaip jau, tai gal ne kelias ilgas, o mintis be valios... čia apie paskutinėse dvejose eilutes pasakytą mintį ir bendrą kontekstą, tai yra, lyg ir apie zombius, kurių sielos klūpo o kūnai vaikšto /citata/:
Kūnai vaikšto, tik sielos dvi klūpo
Prie numirusio savo likimo. --- citatos pabaiga. Juk likimas yra tai - kas yra, gali numirti tau artimas, kai jam dar 12 metų, bet tai bus toksai likimas gyvas, kurį priimi arba niekaip negali to suvokti - tik tai nereiškia likimo mirties... na nesupratau apie ką tekstas; tik jei apie sielos kelionę, tai minties greitis pranoksta net šviesos greitį, jei valia tavo tau pavaldi, o viso to mokosi siela - tik kol gyvas kūnas ir jame siela keliauja savęs pažinimą, t.y. sąmonėja...)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-03-12 10:45:07
Kartais būnam toliau, negu kūnai
Nuo čia ir pasinėriau į minčių srautą...
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-03-12 10:12:05
Gilus, paslaptinga, skatinantis mąstyti. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-12 08:08:12
Kūnai vaikšto, tik sielos dvi klūpo
Prie numirusio savo likimo.
Turtingi Tavo eilėraščiai, Juozapava. Žaviuosi sugebėjimu pasakyti - taupiai, bet giliai
Anonimas
Sukurta: 2011-03-12 08:04:01
...Šitoks tolimas kelias pareiti... Puikios eilės.