skaitykit komentarus darkart. Pasakyta buvo tiesiai.

Negražu, skaitytojau pasivadinęs slapyvardžiu minor, komentarams skirtoje vietoje taip išsidirbinėti, kaip jūs, o ne komentuoti kūrinio kuris yra publikuojamas;
o absurdas, taip pasielgus, prirašius tokio pobūdžio žinučių, po autoriaus kūriniu, dar parašyti tokio pobūdžio tekstą, vėl gi, komentarams skirtoje vietoje, kaip jūs parašėte po manom skaitytojui publikuojamu tekstu, konkrečiai tokiu laiku: minor Parašė komentarų: 22 2011-03-14 11:39:28 ; tai yra toksai komentaras, iš jūsų parašytų, šiam laikui, 22 komentarų šioje svetainėje, apskritai...
(kūrinukų irgi tikriausiai tik trys, keturi yra jūsų, šioje svetainėje, ir jau įvedinėjate savo taisykles, po mano publikuojamais tekstais, skaitytojau - visiškai nepamąstydamas, kad tai tikrai absurdiškas, tokio pobūdžio jūsų elgesiukas po mano publikuojamu tekstu, apsimetus kad "ale" komentuojate tekstą, apie kurį nepasakėte nė žodelio, vartotojau, pasivadinęs slapyvardžiu minor)

Absurdiška viešoje erdvėje rašyti tokius pasisakymus. :)
Ir vien dėlto, kad kažkas negarbina jūsų kūrybos taip, kaip garbinat pati.

Skaitytojas slapyvardžiu semema nesuprato kas parašyta tekste (ji sakinį parašė tokį, kokio nėra pas mane tekste - ir jei ji būtų supratusi tekstą - ji nebūtų parašiusi niekaip to sakinio taip, kaip nėra parašyta tekste.)

jūs užsiiminėjate kažkokiomis nesąmonėmis po mano tekstu, skaitytojau pasivadinęs save minor slapyvardžiu. šnekate nesąmones - esate klonas. (gal net pati semema - tas pats žmogus tik klonuojatės.)

Apie tai ir kalbu - kam komentuot čia (užteko semenai parašyt vieną sakinį, o jūs į jį atsakėt trečdalį monitoriaus užimančia prastraipa), jeigu to paties, TIKIUOSI, savo knygoje nedarytumėt. Aš tai suprantu, todėl, savaime aišku, kukliai pamaniau, kad to nesuprantat jūs...
Žinot, komentarų galimybė tam ir skirta, kad komentuočiau ir nemanau, kad dera pykti, jog komentuoju.
Juk tai jūsų pačios esminis buvimo šioje sveitainėje principas(?)
Na, mano kvailumas (t.y. nei žodžio apie jūsų klaidas, nes, matau, žinios apie jas nepriimsite) labiausiai atsiskleidė 1 stulpelyje. Taip pat 3 per daug neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų (dalyviai, pusdalyviai).

poezijos knygose, (kaip ir bet kokiose knygose) skaitytojau, pasivadinęs slapyvardžiu, minor, niekas ir nekomentuoja. ar jūs to nesuprantate?..

o kodėl, apie tai, apie ką, klausiate po mano publikuojamu tekstu, jūs negalėjote paklausti žinutėse, minor, ar save, bent, suprantate?..
o kas jums šiame eilėraštyje yra gerai, ir kas jums šiame eilėraštyje yra negerai, na tai man, kaip autoriui, perskaičius komentarą jūsų - visiškai neaišku.

Nesuprantu, kvinta, kam Jums pačiai savo kūrinius aiškinti? Jeigu išleistumėte savo poezijos knygą, kaip tada?

Apskritai, poezija toks dalykas, kurio nereikia aiškinti, jau geriau palikt atvirą ir tik būtiniausiu atveju leistis į diskusijas apie savo kūrinį. Jeigu šis bent kiek stiprus menine prasme, žinoma.

Su pačiu eilėraščiu viskas gerai. Kliūna, žinoma, tie prasmės ir esmės neaiškumai, bet tada pareina fantazija...

P.S.
Bet tik ne gimdydamas laiką, o gimdamas, ir čia yra didelis skirtumas, skaitytojau pasivadinęs slapyvardžiu semema.

ta pati frazė : dienas suguldysiu į mirtį,
iš lėto iš lėto, ir ims jos
pilnėt ir pilnėt prasmėmis
___________
ten žydi žibuoklės tarp lapų, nuotraukoje, kaip tik pirmame lape... ir laikinai jūsų, fizinis kūnas, kažkada pamaitins sliekus, augalus, kaip ir jie per visą jūsų kūno laiką, kuris tęsiasi dar ir dabar, nes nesibaigė, tai jam pasibaigus, jis (tas kūnas) pamaitins kitus, kaip kiti jūsų maitino ir maitina, pavyzdžiui per kalakuto dieną... (juk kalakuto kūnas fizinis, irgi buvo gyvas, kurį smagiai sušlemščiate per kalėdas, arba žąsies kūną, o jie lesė rugio ir kviečio grūdą, pavasarį nubudusius ir besistiebiančius į saulę) Ta frazė tik reziumuojanti visą eilėraštyje esantį turinį. (na, o jei saulė užges, tai jau ir mirštančio laiko nebus, kuris gimdamas. Kiekvienas kūnas - laikas, Kiek laiko gyvens jūsiškis fizinis, ar žinote? bet žinote, kad ne amžinai, žmogau pasivadinęs slapyvardžiu semema... ir jo mirtis prisipildys prasmėmis - jis pradės pūti tinti brinkti, kol skaidytojai jį išskaidys, ir jis pamaitins augalą, tas zuikį, zuikis, vilką, taip, kaip iki šiol jūsų kūną juk maitina vis žydintys pavasariai, rudenį, derliaus metu...) paskutinės dvi eilutės - niekas daugiau, tik kaip viso eilėraščio atskleidimas konkrečia fraze - reziumė.

ir mirs laikas, gimdydamas laiką –
ši frazė sudomina