Norėčiau atsakyti į tamstos pasisakymą komentare: pagal tam tikras taisykles rašomi kūriniai nebūna identiški, nes labiausiai skiriasi jų idėja, o šiais laikais raiškos galimybės neribotos. Tik naudokis! (jei turėtumėte ką atsakyti į kitus komentarus - prašom tai daryti asmeninėmis žinutėmis).
Niekaip nesuprantu, kodėl kūriniui pasirinktas būtasis kartinis laikas ir kodėl apskritai rašoma apie tą praeitį, kodėl tas banalus eilėraščio objektas to vertas.

Na bent ačiū už sugaištą laiką skaitant mano kūrinius ir už išsakytas pastabas! Na, kai pradėjau rašyti, rašiau dėl to, kad buvo poreikis išlieti save, savo jausmus, jokių eilėraščių rašymo teorijų nė nemokėjau ir nesistengiau rašydamas savo jausmų įspraust į kažkokius rėmus (šiaip šias eiles sukurpiau bevalgydamas pusryčius prieš kolį). Tobulėjimas ateina su praktika, nors ir šiandien nemanau, ar norėčiau savo kūrybą įspraust į kažkokius griežtus rėmus pagal kuriuos visi kūriniai būtų kone identiški. Tiesiog rašau, tobulėju, su kiekvienu nauju kūriniu mokausi ir esu dėkingas už išsakytas pastabas. Ačiū už palinkėjimus.

,,aš atsiprašau,,-ne literatūriškas išsireiškimas (nereikia ,,aš,,)
Perskaičiau abu šio debiutanto kūrinius ir nepatiko nei vienas kol kas.Matosi noras rašyti, bet tai nei eilėraštis, nei satyra, nei proza-jokio rimo, ritmo.-atskiros, nesukoncentruotos mintys.Belieka palinkėti kūrybinės sekmės

aš atsiprašau už tokį keistą pavadinimą. Iš tikrųjų tai šitas kūrinys yra be pavadinimo. Ateity kūrininus be pavadinimo manau žymėsiu trimis žvaigždėmis ***, o laužtiniuose skliaustuose rašysiu savo inicialus ir numeruosiu kūrinius, nes ne visiems kūriniams suteikiu pavadinimus, tad numeracija padės juos atskirt vieną nuo kito.