Santrauka:
Nėra kito laiko
Nėra kito laiko – tik smelkias naktis –
Pataikė gerai intraveninį skausmą.
Prieš pilnatį stosim kvaili ir nuogi,
Rūbus tarsi viltį išdžiaustę.
Spėliosim, kas būsim, kai liks tik ruduo,
Į molžemio grumstą įšalęs.
Ar kris į rankas mums teisingas dalmuo,
Ar kris neteisingas – pro šalį.
Nėra kito laiko, tik tiek, kiek turi
Išlaikęs delnuos nesutvardytos upės.
Tik tiek, kiek atspindi tėkmės pakrašty
Likimas į dangų įsupęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-05-21 11:06:13
tik šitas, kurį turime...
ir viltis net labai būtina... - ne mažiau kaip rūbai...
:-)
Anonimas
Sukurta: 2006-05-20 21:07:39
Meistriškai tiek technika ( neskaitant ruduo/dalmuo, bet, žinoma, tobulėjimui nėra ribų), tiek idėja, tiek jos pateikimu. Labai artimas stilius: jausmingas, iš vidaus, iš širdies į širdį. Gera skaityti.
:
Sukurta: 2006-05-20 20:59:32
Ruduo/ dalmuo, įšalęs/ pro šalį, upės/ įsupęs - norisi įdomesnio, subtilesnio rimo paieškų. O likimai ir viltys - atgyventa. Graži vieta: "prieš pilnatį stosim..."