Nėra kito laiko – tik smelkias naktis –
Pataikė gerai intraveninį skausmą.
Prieš pilnatį stosim kvaili ir nuogi,
Rūbus tarsi viltį išdžiaustę.

Spėliosim, kas būsim, kai liks tik ruduo,
Į molžemio grumstą įšalęs.
Ar kris į rankas mums teisingas dalmuo,
Ar kris neteisingas – pro šalį.

Nėra kito laiko, tik tiek, kiek turi
Išlaikęs delnuos nesutvardytos upės.
Tik tiek, kiek atspindi tėkmės pakrašty
Likimas į dangų įsupęs.