Santrauka:
romantiškas pabraidymas...
Į pievą mėlyną brendu,
Aukštai aukštai į dangų.
Pirštu akiduobėn duriu,
Kodėl tas mėlis mano sielą maudo?
Gal ten kur peršasi skaisti tyla,
Svajonėse sustingsta realybė.
Ir užsitraukianti migla,
Skandina nekaltybę.
~~~
Į pievą mėlyną brendu,
Aukštai aukštai į dangų.
Nesuskaičiuoju spindulių,
Plačiai atversiu savo langus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-06-26 13:33:02
nebrisk taip aukštai...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-03-10 09:59:03
Nuskaidrėjusia siela ir nuostabiai džiaugsmingu švytėjimu, tai pajusti netgi užtenka paskutinių keturių eilučių, kurios tikrai žaviai užkrečia:)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2011-03-09 20:22:09
Dėkui už geros nuotaikos žiupsnį!
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-03-09 20:13:49
pavasariu alsuoja eilės...dangaus mėlyne :), gražu
Anonimas
Sukurta: 2011-03-09 17:41:41
Gyvybingas, pavasariu dvelkiantis. Patiko. Su pavasariu, miela Reda :)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-09 15:14:17
Gražiai skamba langai, plačiai atverti
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-03-09 15:09:42
Taip, jie jau prašyte prašosi atveriami:)
Puiki nuotaika.