Mažoras pavasariui
Į pievą mėlyną brendu,
Aukštai aukštai į dangų.
Pirštu akiduobėn duriu,
Kodėl tas mėlis mano sielą maudo?
Gal ten kur peršasi skaisti tyla,
Svajonėse sustingsta realybė.
Ir užsitraukianti migla,
Skandina nekaltybę.
~~~
Į pievą mėlyną brendu,
Aukštai aukštai į dangų.
Nesuskaičiuoju spindulių,
Plačiai atversiu savo langus...