(Kovo 8-osios proga. Savajai, ir ne tik...)
Nesakyki, kad metai negrįžta,
Kad kitiems jau pavasaris šis,
Jei vyšnia pražydės, tai pražys ji
Žvelgt gegužiui jaunam į akis.
Nesakyki, kad vėjui pabodo
Laiko balinti mūsų plaukai,
O nubėgusių vieškelių toliuos
Išsilakstė žirgeliai, žirgai.
Patikėki, nusvirusios ievos
Nepamiršo dar tų valandų,
Kai nubudusia Nemuno pieva
Atėjai gelsvų pienių taku.
Tyliai vėlei paimsiu už rankų,
Kur žiedai, ten nereikia kalbų,
Kaip anksčiau jos man nuostabiai švelnios,
Kaip anksčiau prie savęs jas glaudžiu.
Nesakyki, kad metai negrįžta,
Kad kitiems jau pavasaris šis,
Kartais gera truputį suklysti
Ir pabelst į užvertas duris.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-03-08 19:04:48
„Nesakyki, kad vėjui pabodo
Laiko balinti mūsų plaukai...“
Nuoširdu, miela. Priglausiu.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-08 17:02:06
Sujaudinta, priglaudžiu
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2011-03-08 15:34:02
Kaip visada – žodžiai plaukiantys iš širdies gelmių...Glaudžiu.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-03-08 14:09:13
Daininga ir nuoširdu.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-03-08 13:04:11
Būtų gražu, kad šiai meilės priesaikai kas nors sukurtų jai vertą melodiją. Ačiū už švelnius jausmus.
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2011-03-08 12:16:13
kaip gražu, kai paprasta
Anonimas
Sukurta: 2011-03-08 11:35:51
Dėkui už gerą žodį, gražiai išsakytą :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-03-08 11:18:46
...kaip pavasario daina...graži...