(Kovo 8-osios proga. Savajai, ir ne tik...)

Nesakyki, kad metai negrįžta,
Kad kitiems jau pavasaris šis,
Jei vyšnia pražydės, tai pražys ji
Žvelgt gegužiui jaunam į akis.

Nesakyki, kad vėjui pabodo
Laiko balinti mūsų plaukai,
O nubėgusių vieškelių toliuos
Išsilakstė žirgeliai, žirgai.

Patikėki, nusvirusios ievos
Nepamiršo dar tų valandų,
Kai nubudusia Nemuno pieva
Atėjai gelsvų pienių taku.

Tyliai vėlei paimsiu už rankų,
Kur žiedai, ten nereikia kalbų,
Kaip anksčiau jos man nuostabiai švelnios,
Kaip anksčiau prie savęs jas glaudžiu.

Nesakyki, kad metai negrįžta,
Kad kitiems jau pavasaris šis,
Kartais gera truputį suklysti
Ir pabelst į užvertas duris.