Santrauka:
Tokia, kurios sulopymas ne mano valioje.
Rami buities slinktis ilgainiui užliūliuoja visą esybę. Ir staiga - pokytis.Nenumatytas, nenujaustas.Žemė slysta iš po kojų, į naktį įsibrauna nemiga, o apstulbimas atima kalbos dovaną. Juk iš esmės tyloje telpa daugiau, negu žodžių tiradoje, o ir tartis nėra su kuo, nes atsakyti už sprendimus nepriversi netikusio patarėjo. Tų, tikusių, tiesiog nėra šalia.
Lemtis išdūrė. Leido pajusti man savąjį silpnumą, savųjų sienų menkumą, ir begalinę erdvę už mažo asmens ribų.Tam pasiruošti nėra lengva - kiekvieną kartą išmetimas iš ramios buities drungnos lagūnos yra bakstelėjimas aštriu nagu į minkštą kūnelį. Tyliu.Kai bakstelės tas pirštas Tave, pamatysi, ar rasi pakankamai žodžių. Gal ir Tavo skruostu tik išdavikiškai nuriedės ašara.
Mažo žmogaus maži ir rūpesčiai.
Suvienyk, ašara, mane su tuo didesniu pasauliu, kuris pradūrė minkštą esybės kiautą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2011-03-25 22:35:05
prasmingi žodžiai....
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-03-08 15:27:05
Lemtis išdūrė...
Skaudžiai nuoširdus toksai.
Manyčiau, kad perkeltinas į Jausmus.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2011-03-08 14:38:06
Nuoširdūs, verčiantys susimąstyti žodžiai
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-03-08 09:12:34
Net ir stipriausiems būna silpnumo akimirkų. Kai tartis nėra su kuo, dar sunkiau, bet išrašyti savo liūdesį irgi paguoda, lyg savotiška malda, kuri atsišaukia...
Suvienyk, ašara, mane su tuo didesniu pasauliu, kuris pradūrė minkštą esybės kiautą. Lieka prasminga.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-07 23:16:45
Sunku valdytis. Reikia jėgų pakilti ir toliau tęsti savo kelią. Sutinku su Eiliuotojos nuomone- sunkiausia save paguosti.Labai giliai pajausta ir atskleista.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-03-07 18:47:19
„Kai bakstelės tas pirštas Tave, pamatysi, ar rasi pakankamai žodžių“ - labai teisingai pasakėt. Bėdai ištikus, ligai užklupus, sunkiausia pačiam save paguosti.