Santrauka:
gal tikrai ji visagalė...
Atrodo, dar taip neseniai,
Pirmąkart pabučiuota,
Pirmąkart apkabinta
Į mano namus
Mano Meilė atėjo.
Aš ją lyg pūką,
Lyg šypseną šiltą
Visada jaučiau.
Vėliau-liga.
Juodoji viešnia
Įkyriai mane stebėjo.
Ir mano viltys
Vyrėjo, byrėjo...
Ar žinai,
Kokie būna balti,
Kokie būna skaudūs
Palatų sniegynai?
Iš mirties pakilti mokėjau,
Tik todėl, kad tenai -
Už ligoninės vartų
Tyra ir tikra,
Nenuvargstanti mano Meilė
Budėjo.
Ir manimi ji tikėjo,
Tikėjo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-13 00:04:42
,,Ar žinai,
Kokie būna balti,
Kokie būna skaudūs
Palatų sniegynai?" šis esamame kontekste puikus.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-03-08 10:40:46
labai prastas tekstas - traktuojant jį kaip poeziją. Gal greičiau dienoraštinio formato tekstas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-07 22:47:09
Labai gilūs jausmai, tiesiog suspaustas išgyvenimas išsitiesė. Meilė, ji viską gali.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-07 14:39:16
jausmingai gerai
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-03-07 14:04:43
...pritariu Taurijai...ir dar - gaivinantys žodžiai Jūsų stebuklingai skamba...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2011-03-07 13:06:26
Jaudinančiai atviros eilės...
Anonimas
Sukurta: 2011-03-07 11:41:28
tiesmukas ir nemeniškas. gal skubiai parašytas?
Anonimas
Sukurta: 2011-03-07 10:13:57
Jautriai. Nuoširdžiai. Meilė galinga...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-03-07 10:02:35
Laiminga...
Vartotojas (-a): Gintenis
Sukurta: 2011-03-07 09:58:02
Puikus, meniškas , jausmingas ir brangus.Priglausiu.