Kai Meilė budėjo
Atrodo, dar taip neseniai,
Pirmąkart pabučiuota,
Pirmąkart apkabinta
Į mano namus
Mano Meilė atėjo.
Aš ją lyg pūką,
Lyg šypseną šiltą
Visada jaučiau.
Vėliau-liga.
Juodoji viešnia
Įkyriai mane stebėjo.
Ir mano viltys
Vyrėjo, byrėjo...
Ar žinai,
Kokie būna balti,
Kokie būna skaudūs
Palatų sniegynai?
Iš mirties pakilti mokėjau,
Tik todėl, kad tenai -
Už ligoninės vartų
Tyra ir tikra,
Nenuvargstanti mano Meilė
Budėjo.
Ir manimi ji tikėjo,
Tikėjo...