Aš tarp juodųjų vandenų
Tapau numirėlio balnu.
Apglėbęs jis kaulėtom rankom
Ištrūko pro mažytę angą.
Atėmęs iš mėnulio kąsnį,
Įsivaizdavo, kad šviesesnis.
Prinoko siela pamažėl...
Suskaudo rytas... Ieško vėl.
Tik ne angos sugrįžt atgal.
Jis svarsto - pasilikti gal.
Ten, kur liepsnoja židiniai,
Laiškai kur virsta pelenais,
Kur smilksta vargani ugniakurai,
Apgirtęs tyliai traukias vakaras.
Tik iš juodųjų vandenų
Išsivaduot labai sunku.
Gaiva
2011-03-06 00:25:02
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-03-06 18:18:21
tam ir eksperimentas, kad ieškoti ;)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-06 15:11:13
Kažko trūksta. Gal daugiau konkretumo. Jaučiamas blaškymasis.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-03-06 14:48:37
Man patiko
Anonimas
Sukurta: 2011-03-06 13:00:31
Pirmos penkios eilutės geros. Toliau - klaidžiojimai. Rasite, bet dar ne šįkart.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-06 10:19:54
Įdomus,tiek daug visko. Jausmų ir spalvų išraiška.
Vartotojas (-a): Gintenis
Sukurta: 2011-03-06 09:31:27
Tas kas buvo šviesu, užgesint sunku.Sudėtas su įsijautimu, bet juk pavasaris!
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-03-06 09:18:26
Apgirtęs iš juodųjų vandenų
Išsivaduot labai sunku... :)