Aš tarp juodųjų vandenų
Tapau numirėlio balnu.
Apglėbęs jis kaulėtom rankom
Ištrūko pro mažytę angą.
Atėmęs iš mėnulio kąsnį,
Įsivaizdavo, kad šviesesnis.
       Prinoko siela pamažėl...
Suskaudo rytas... Ieško vėl.
Tik ne angos sugrįžt atgal.
Jis svarsto - pasilikti gal.  
        Ten, kur liepsnoja židiniai,
        Laiškai kur virsta pelenais,
        Kur smilksta vargani ugniakurai,
        Apgirtęs tyliai traukias vakaras.
Tik iš juodųjų vandenų
Išsivaduot labai sunku.