Santrauka:
Padėka mamytei.
Kalnelį prie šilo
saulute pamilo;
nutirpdžiusi sniegą
snieguolę pakėlė iš miego.
Tą baltą pavasario žiedą
nubėgsiu, nuskinsiu,
(nors ašara rieda...)
plaukus Tau dabinsiu.
Priglusiu prie Tavo krūtinės,
paglostysiu skaistų veidelį;
atminty šios gėlės pirmutinės
plazdės manoji širdelė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-03-07 19:16:34
labai švariai nuskambėjo. Taip nuoširdžiai...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-05 23:00:50
labai nuoširdus ir mielas.Patiems patiems mažiausiems.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-05 18:24:32
Švelniai...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-03-05 16:52:56
nors vaikiška, bet gražu