Kalnelį prie šilo
saulute pamilo;
nutirpdžiusi sniegą
snieguolę pakėlė iš miego.

Tą baltą pavasario žiedą
nubėgsiu, nuskinsiu,
(nors ašara rieda...)
plaukus Tau dabinsiu.

Priglusiu prie Tavo krūtinės,
paglostysiu skaistų veidelį;
atminty šios gėlės pirmutinės
plazdės manoji širdelė.