Many laukiniai šunys kaukia -
paparčio...
o gal tavo riešo paragaut jie laukia.
Atnešk greičiau man auką pažadėtą -
įmesk mane į šlapią nuo rasos žolių parėdą.
Įkišk į lūpas žiedą tą aistros -
užspausk mane...
užgniaušk...
neleisk ištrūkti lig aušros - -
Pamišę kūnai žaizdomis lai švyti - -
tamsoj...tyloj...laimės kruopelytėj.
Kai saulė danguje kybos -
papartis jau nebevilios.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-05 21:03:17
man labai patiko!
Anonimas
Sukurta: 2011-03-05 19:32:07
Kažkoks išsiliejimas. Praktiška viskuo pritariu Deimantei.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-05 19:26:48
Nežinau, man nesuveikia šis tekstas. Raiška, manau, ne ta pasirinkta. Atleiskite, komiškai kai kurie pasakymai suskamba. Pvz.: riešo paragaut jie laukia; rasos žolių parėdą; ir tos paskutinės dvi eilutės.