Many laukiniai šunys kaukia -
paparčio...
o gal tavo riešo paragaut jie laukia.
Atnešk greičiau man auką pažadėtą -
įmesk mane į šlapią nuo rasos žolių parėdą.
Įkišk į lūpas žiedą tą aistros -
užspausk mane...
užgniaušk...
neleisk ištrūkti lig aušros - -
Pamišę kūnai žaizdomis lai švyti - -
tamsoj...tyloj...laimės kruopelytėj.

Kai saulė danguje kybos -
papartis jau nebevilios.