Nesigink, gražuole!
Vėl bučiuosiu,
Betgi ne taip, kaip Tadas Ivanauskas.
Pasidairydamas, ar kas nemato.              
Užaugome abu –
Jau neskaičiuojam metų,
Net augt pavargome  -
Su gimine plačiausia
Ošiame mišku.
Kai reikia pasakyti vardą,
Net nesakau, kad tu – Pušis...
Aukštoj žalioj viršūnėje
Kaip Olimpe kadaise
Dzūkijos dievas žalias -
Nuostabus žaltys
Su viso krašto likimu
Gyventi įsitaisęs.

Tikėkime, jog medkirtys
Negreitai čia ateis...

Net vyturys viršum šilų negieda.
Ramybės Tau,
Dieve žalty,
Žaliam pušies danguj.