Dūžta bangos galingų uolų pavėsy,
Čia glaudžiuosi ir aš,
Pasiklydus pasaulio krašte,
Kartais skrendantiems paukščiams,
Žuvėdroms pamosiu,
Tyrą ilgesio lašą tegul neša sparne.
Brangiesiems, kurių taip ilgiuosi,
Pakrypusiam ąžuolui – kryžius jame,
Ir šulinio svirtis dar girgžda,
Takelis į namą kieme...
Sugrįšiu su spinduliu saulės,
Atsigersiu dar beržo sulos,
Svajonė laki, ilgesys, jis nemiršta,
Tylų rytą namo dar parves jis mane.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-03-03 20:07:56
Jausmai nebūna juokingi. Jų galima nesuprasti, neįsijausti, bet juos būtina gerbti. Nuoširdus ilgesys, iš širdies.
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2011-03-03 18:38:01
...mano dienos jausmas,paprastas ir tylus kaip ir pats gyvenimas,gal būt jis juokingas - atleiskit,esu tokia kokia esu...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-03-03 16:21:56
Sveikatą ir nuotaiką taisanti miela, graži svajonė.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-03 15:02:09
na jau... žuvėdroms moti, pakrypęs ąžuolas...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-03-03 14:13:35
tegul neša taip tyrą?
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-03-03 13:26:46
svajingai guodžiantis ilgesys...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-03-03 12:33:22
Nuoširdus ilgesys, pasaulio krašte; brangūs prisiminimai, svajonė laki tik ir guodžia.